- romčius
- ×rõmčius sm. (2), ròmčius (1) Plv 1. žr. romčiai 1: Ar nebus mažas šitam aviliui romčius Ds. 2. Plv, Dkš kastuvo, šakių rankena: Mano šakės labai blogas romčius, užtrynė pūslę Klvr. Rõmčius išklero Mrj. Gluosninis romčius tep nedegina rankos kap kurio kito medžio Vrb. Romčiùkas kliba, negerai kasti Bd.
Dictionary of the Lithuanian Language.